RITUALAI SAVIGARBAI IR MEILEI SAU!
Meilė sau ir savigarba, tai – esminis klausimas, kuris paliečia dvasinės, psichologinės ir net fizinės sveikatos pagrindus.
GYVENIMAS
#RITUALAI, kuriuos galite atliki namuose, siekiant sustiprinti meilę sau, savivertę ir savigarbą. Šios praktikos veikia ne tik per pasąmonę, bet ir per simbolinę, energinę erdvę.
🌕 Veidrodžio ritualas meilei sau (Lunos ritualas). Tinkamiausias laikas: pilnatis (bet galima ir bet kurią dieną, kai jauti poreikį). Kaip atlikti:
Atsistok priešais veidrodį, žiūrėk sau į akis.
Uždek rožinę arba baltą žvakę.
Kartok garsiai (ar tyliai širdyje) afirmacijas, pvz.: „Aš esu verta meilės“, „Aš gerbiu save“, „Aš esu dieviška, unikali ir pakankama.“ Lėtai paglostyk savo veidą, švelniai, su meile – tarsi glostytum brangiausią žmogų pasaulyje. Giliai įkvėpk, pajusk, kaip meilė tau skverbiasi į visą kūną. Užbaik padėka sau: „Ačiū, kad esu.“
🧿 Patarimas! Šį ritualą kartok kasdien bent 7 dienas – pradėsi pastebėti pokyčius viduje.
🌹 Rožių vonia – širdies atvėrimui sau. Tinkamiausias laikas: penktadienis (Veneros diena), augantis Mėnulis. Reikės: saujelės rožių žiedlapių (arba rožių eterinio aliejaus), rožinės arba raudonos žvakės, jūros druskos, muzikos fonui (širdies čakros dažniai 639 Hz). Veiksmų eiga:
Uždek žvakę, įpilk į vonią šilto vandens.
Įberk druskos, įlašink rožių aliejaus arba įmesk žiedlapių.
Įlipk į vonią, atsipalaiduok.
Kartok mintyse arba garsiai: „Aš nusipelnau meilės“, „Aš atleidžiu sau viską, kas buvo“, „Aš grįžtu į savo širdį.“
Po vonios neišdžiovink kūno – leisk vandeniui išgaruoti natūraliai.
🔥 Savigarbos stiprinimo žvakių ritualas. Reikės: 1 auksinės arba geltonos žvakės, popieriaus ir rašiklio, eterinio aliejaus (pvz., bergamotės, citrinos). Kaip atlikti:
Pasitepk rankas eteriniu aliejumi, įžiebk žvakę.
Ant popieriaus užrašyk 5 savybes, už kurias esi dėkinga sau.
Perskaityk garsiai: „Aš pripažįstu savo vertę. Aš esu verta, nes...“
Popierėlį sudegink žvakėje – simboliškai paleisk abejonę.
Užbaik žodžiais: „Aš esu šviesa ir vertė. Mano siela yra brangi.“
🌬️ Rašymo ritualas – vidinio balso atvėrimas. Reikės: dienoraščio ar paprasto sąsiuvinio, rašiklio, ramybės erdvės. Praktika:
Užsirašyk: „Ką man šiandien nori pasakyti mano vidinis balsas?“
Rašyk srautu ką jauti, be cenzūros, net jei atrodo keista.
Kartais ten pasirodo labai gilūs meilės ir išminties klodai – tarsi kalbėtų tavo siela.
Galiausiai paklausk savęs: „Ką šiandien galiu padaryti dėl savęs iš meilės?“ – ir padaryk tai.
🌸 Veidotyros (arba energinės išvaizdos) praktika. Kasdien: atsisėsk prieš veidrodį, nežvelgdama į trūkumus, o žvelk taip, tarsi matytum savo sielos šviesą. Sakyk: „Aš myliu šią moterį/vyrą, kurią/kurį matau.“ Perbrauk rankomis per veidą, kaklą, plaukus, žiūrėk į akis ir tiesiog būk su savimi be kritikos.
🌑 Paleidimo ritualas – seniems kompleksams išvalyti. Tinkamas laikas: delčia, ypač prieš naują Mėnulį! Veiksmų eiga:
Užrašyk ant lapo viską, kas žlugdo tavo meilę sau pvz. „Aš nesijaučiu verta, nes...“, „Aš gėdijuosi...“
Perskaityk garsiai, tada sakyk: „Aš paleidžiu visa tai. Tai nėra mano tiesa.“
Sudegink lapelį (saugiai!) ir padėk sau ranką ant širdies: „Aš esu laisva. Aš renkuosi meilę sau.“
Niekada nepamirškite tikros meilės sau! ❤
Kodėl meilė sau yra svarbi? Tai tavo egzistencijos pamatas. Meilė sau – tai dvasinio stuburo branduolys. Be jo, viskas griūva: santykiai, sveikata, karjera. Kai nuoširdžiai myli ir priimi save: tavo vidinis vaikas nurimsta, tu nebebėgi išorėn ieškoti patvirtinimų – juos randi savyje, tu nebesitaikai su žeminimu ar energetiniu išnaudojimu.
Meilė sau yra vibracija. Pagal dvasinius dėsnius, tu trauki tai, kas atitinka tavo vidinę būseną. Jei tu myli save – trauki tuos, kurie tave gerbia; negerbi savęs – pritrauki tuos, kurie tai atspindi. Meilė sau kelia tavo vibracinį dažnį, o tai keičia tavo: aplinką, galimybes, net likimo įvykius. Daugelis galvoja, kad meilė sau – egoizmas. Bet iš tikrųjų: tik žmogus, mylintis save, gali tikrai mylėti kitą – be sąlygų, be kontrolės, be aukos sindromo. Be meilės sau: dvasingumas tampa pabėgimu, tarnystė tampa savęs išsižadėjimu, pagalba kitiems – paslėpta viltis būti įvertintam.
Kodėl savigarba yra gyvybiškai svarbi? Savigarba = tvirta dvasinė laikysena. Tai ne arogancija, o žinojimas, kas tu esi, ko esi verta(s), kas tau tinka. Kai turi savigarbą: nereikia perdėtos savireklamos – ramybė kalba už tave; nekrenti į aukos vaidmenį – jauti savo jėgą net sunkumų metu; tavo žodis ir sprendimas turi svorį – nes tu tiki savimi.