SUDUŽĘS VEIDRODIS

Manau esate daugelis girdėję, kad sudaužysi veidrodį, tai reiškia, jog septynerius metus neišsikapstysi iš nesėkmių. Dar baisiau, jei veidrodis pats nukrinta ir dūžta, – vadinasi, kas nors tuoj mirs.

Manoma, šis prietaras atkeliavo iš senovės romėnų, kurie jau turėjo stiklinių veidrodžių. Tačiau dar iki jų senovės graikai, kinai ir indai tikėjo: veidrodžiams (tais laikais jie buvo sidabriniai ir bronziniai) būdinga galia įkalinti jais besinaudojančių žmonių sielas. Iš čia ir mintis, esą sudužus veidrodžiui siela lieka įkalinta jo šukėse.

Apskritai vaizdą atspindintis paviršius nuo senų laikų buvo laikomas magišku, leidžiančiu pažvelgti į ateitį. Kiek dievų, deivių ir mirtingųjų savo ateities ieškodavo tyrinėdami vandens paviršių! Ir Narcizas, ir piktoji Snieguolės pamotė, ir karalienės Elžbietos I magas Johnas Dee.

Žiūrėti į veidrodį reiškė regėti savo sielą. Štai kodėl vampyrai jame nemato savęs. Štai kodėl mirus žmogui namie uždengiami veidrodžiai – kad mirusiojo siela neliktų juose įkalinta.

Bet kodėl septyneri metai? Todėl, kad tie patys romėnai tikėjo: fizinis kūnas drauge su siela atsinaujina kas septynerius metus.